Lietuvos automobilių slalomo trečiasis etapas baigtas! Baigtas, sakyčiau, gan neblogais rezultatais (visi jie puslapyje) - likau 12 S-2000 sportinėje klasėje. Na, tokia savijauta kad nei džiaugtis, nei liūdėt
jeigu jau skaitote šį straipsnį, tai turbūt įdomu kas, kaip ir kur man sekėsi. Na, pradėkime nuo bendros varžybų apžvalgos
Į varžybas susirinko tikrai didelis būrelis sportininkų ir dalyvaujančių svečių (ką jau nekalbant apie sirgalius ir fanus - ačiū Jums!
Taigi, tokiu dalyvių neįprastu (šiek tiek didesniu) skaičiumi stebėtis nebuvo ko - visgi Vilnius yra didelis miestas ir jeigu jame(arba šalia jo) vyksta kokios nors varžybos, tai norinčių sudalyvauti tikrai atsiranda daugiau nei kažkur toli, kur reikėtų aukoti visą dieną tam
Varžybų pirmieji startai įsivažiavo(pajudėjo) gan lėtai, kol starto ir mašinų stovėjimo aikštelės gerai neįsisavino mažiau varžybose dalyvaujantys vairuotojai, tačiau pirmas, antras, trečias startai ir sportininkų monstrai po kapotais įsiriaumojo
Garsas, vaizdas, įspūdis buvo tikrai geras, tačiau man pačiam sekėsi šiek tiek prasčiau.
Kadangi varžyboms nuomavau Opel Astra GSI v16 dohc iš draugo ir dar pirmą kartą, tai nežinojau kokio paruošimo mašiną teks vairuoti varžybų metu. Na, žinojau tik tiek, kad jis ją buvo pirkęs iš vieno tikrai visur pasižyminčio sportininko (kuris automobilį prižiūrėjo), tai ypatingai daug galvos dėl automobilio ir nesukau. Tačiau man sustartavus savo laiku išlindo masė problemų
Visų pirma, išgart gavęs startą ir atleidęs sankabą pajutau kaip pirma pavara iššoko iš greičių dėžės, tada buvau ganėtinai šokiruotas (visgi nusiteikimas buvo kovoti už kiekvieną sekundės dešimtąją), tačiau susiėmiau ir tučtuojau įjungęs iš jauno ir prilaikydamas šoviau į priekį. Dar neprivažiavus gyvatėlės ir man spaudžiant gazą mašinos apsukos pradėjo iš lėto kristi, kol aš galiausiai sustojau. Tada gan supykau. Na, aišku, galvoje buvo kova iki galo taigi, kūriau tą velnio mašiną iš naujo. Ir ką gi Jūs manote? Ji nesivedė!
(kaip vėliau savininkas paaiškino - pasirodo užvedimo spynelė buvo leisgyvė ir kuriant mašiną reikia kažkaip ypatingai pamakaluoti raktelį). Žodžiu - dar po dviejų variklio vedimų tiesiog šokau toliau važiuoti. Važiavimas baigėsi gan sklandžiai - dėl mašinos buvau praradęs 18 sekundžių. Po to sekė važiavimas jau antrojoje trasoje.
Antrojoje trasoje, kurioje reikėjo visos mašinos galios ir visų mechanizmų veikimo, išlindo visi mašinos trūkumai. Neveikė vairo stiprintuvas, važiuojant reikėjo laikyti pirmą pavarą, kad neiššoktų, toliau dar neveikė rankinis stabdis (kurio ten mirtinai reikėjo), taigi antrąją trasą baigiau sugaišęs ~12 sekundžių nuo geriausių važiavimų. Ir vėl nebuvo kuo džiaugtis. Nors ir neliūdėjau
Vėliau, žinoma sekė antrasis važiavimų ratas: reikėjo dar kartą apvažiuoti pirmąją ir antrąją schemas). Ten atsilikimas nuo galimo mano laiko jau buvo ~5 sekundės. Taigi, per daug nenusiminiau - vis dėlto tikrai smagiai pabuvau su sporininkų šutvėmis iš Vilniaus, Marijampolės ir netgi Šiaulių. Ačiū Jiems už gerą nuotaiką
Taigi, Lietuvos automobilių slalomo čempionato trečiasis etapas baigėsi visai neprastai, tačiau tokia papuolusi katė maiše(kalbant apie automobilį) mane privertė susimastyti - ar tik ne laikas pradėti sukti mintis apie savo monstriuką, taigi paieškos išsiplėtojo net po visą Lietuvą. Bijau dar anonsuoti, tačiau greičiausiai bus taip, kad vairuosiu Opel markės automobilį. Taigi - laukiu rėmėjų! Rėmimo principą galime aptarti tiesiog telefonu (yra svetainėje) arba papraščiausiu principu - Jūs remiate (taikote nuolaidas kažkiokiose tai parduotuvėse ar remiate finansiškai), o aš tuo tarpu talpinu reklamą savo puslapyje ir tuo pačiu ant automobilio tokiu būdu atsidėkodamas už rėmimą.
Na kągi - etapas baigtas, mąstymai apie automobilio pirkimą tikrai realūs, o fanų klubas vis didėja. Labai malonu matyti tokį pagausėjimą. Ačiū Jums, mielieji ir gerų sekančių varžybų tiek žiūrovams, fanams ir prijaučiantiems tiek ir dalyviams, teisėjams, sportininkams! Iki greito!